išgverinti — išgvẽrinti vksm. Išgvẽrintas dvi̇̀ratis … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
išgvėrinti — išgvė̃rinti intr. išeiti vėplinant, išgverus: Gal tas senis išgvė̃rino? Pc. | refl.: Neišsigvė̃rink, dar piningus kas pavogs Dr. gvėrinti; išgvėrinti; užgvėrinti … Dictionary of the Lithuanian Language
išklebinti — išklẽbinti tr. išjudinti, išgverinti: Visų durų rankos išklẽbintos Ds. Išklebino stulpą iš žemės Plt. Per visą amželį visus dantis išklẽbinau Grž. | prk.: Jaudinimai išklebina vaiko būdą rš. klebinti; atklebinti; išklebinti; paklebinti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškliokti — 1 iškliõkti, ia, ìškliokė tr.; N labai išdilinti, išgverinti: Ratų stebulės visai jau ìšklioktos Vdžg. kliokti; atkliokti; įkliokti; iškliokti; prikliokti; sukliokti; užkliokti … Dictionary of the Lithuanian Language
iškliurkinti — iškliùrkinti tr. menk. 1. garsiai iššnypšti: Iškliùrkink savo priskretusią nosį Pln. 2. prastai išgriežti: Beržanskis iškliùrkino dar jonkelį Kal. 3. išgverinti: Iškliùrkino duris, nebegalima uždaryti Žmt. | refl.: Išsikliùrkinę ratai,… … Dictionary of the Lithuanian Language
pragverinti — pragvẽrinti tr. J praplatinti, praskvarbinti. gverinti; išgverinti; pragverinti … Dictionary of the Lithuanian Language
užgvėrinti — užgvė̃rinti intr. užeiti išgvėrus, vėplinant: Ale kur užgvė̃rino – pas tamstas! Pc. gvėrinti; išgvėrinti; užgvėrinti … Dictionary of the Lithuanian Language